Branduolinio saugumo režimą sudaro šie pagrindiniai elementai:

  1. veiklos su branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, jų saugojimo, naudojimo ir gabenimo, taip pat reguliatoriaus kontrolėje nesančių medžiagų aptikimo ir tvarkymo, reagavimo į incidentus ir kt. teisinis reguliavimas;
  2. valstybės institucijos, kurioms priskirtos atitinkamos atsakomybės ir funkcijos įgyvendinant branduolinio saugumo režimo priemonės;
  3. techninės sistemos ir organizacinės priemonės skirtos vykdyti neteisėtos branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų apyvartos ir kitų šios srities incidentų prevenciją, jų aptikimą ir reagavimą.

BSKC veikla yra nukreipta į šių trijų elementų vertinimą, stiprinimą ir tobulinimą tam, kad nacionalinio branduolinio saugumo režimo priemonės išliktų nuolat efektyvios, o juos įgyvendinančių atsakingų institucijų techniniai pajėgumai ir personalo kompetencijos atitiktų esamiems poreikiams ir keliamiems reikalavimams. Kitais žodžiais tariant, BSKC siekia skatinti ir remti atsakingų institucijų pastangas užtikrinti nacionalinio branduolinio saugumo režimo tvarumą.

Pagrindiniai tvaraus branduolinio saugumo režimo požymiai (principai):

  1. branduolinio saugumo svarbos valstybės lygmeniu pripažinimas ir įsipareigojimas sukurti ir įgyvendinti nacionalinį branduolinio saugumo režimą; atsakingų institucijų paskyrimas, jų motyvacijos palaikymas ir atitinkamų išteklių reikalingų uždaviniams įgyvendinti suteikimas;
  2. teisinės bazės parengimas ir nuolatinis atnaujinimas atsižvelgus į valstybės tarptautinius įsipareigojimus ir grėsmių vertinimo rezultatus; nuolatinis teisinio reguliavimo ir galiojančių procedūrų efektyvumo vertinimas ir koregavimas;
  3. vaidmenų ir atsakomybių kompetentingoms institucijoms priskyrimas; atitinkamų administracinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių reikalingų uždaviniams įgyvendinti suteikimas;
  4. nuolatinis grėsmių vertinimas ir diferencijuoto požiūrio taikymas rengiant branduolinio saugumo priemones ir infrastruktūrą tam, kad būtų sumažintos nepageidaujamų incidentų tikimybės (diferencijuotas požiūris į saugumą – tai techninių ir kitų priemonių rengimas ir koregavimas atsižvelgiant į esamų grėsmių įvertinimo rezultatus, santykinį neteisėtos veikos patrauklumą, medžiagos pobūdį ir galimus padarinius, siejamus su neteisėtu branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų disponavimu arba pasisavinimu, teroro aktu panaudojant šias medžiagas arba prieš susijusios infrastuktūros objektus);
  5. tarpžinybinės sąveikos ir veiklos koordinavimo mechanizmas, su kuriuo būtų išvengta sisteminių trūkumų, būtų užtikrintas branduolinės saugos ir saugumo interesų derinimas; užtikrinamas efektyvus tarpžinybinis bendradarbiavimas; racionaliai išnaudojami ištekliai ir išvengiama funkcijų dubliavimosi;
  6. nuolatinė žmogiškųjų išteklių plėtra tam, kad būtų patenkintas kompetentingo personalo poreikis branduolinio saugumo režimo priemones įgyvendinančiose institucijose;
  7. ilgalaikės techninės įrangos plėtros, atnaujinimo, priežiūros ir remonto programos, kuriomis siekiama užtikrinti specializuotos techninės įrangos pasiekiamumą ir patikimumą, o taip pat užtikrinti šios įrangos tinkamą techninę būklę kuo ilgesnį laikotarpį;
  8. brandi branduolinio saugumo kultūra, kuomet atsakingos institucijos nuolat ugdo, puoselėja ir skatina darbuotojų asmenines savybes, įsitikinimus, principus ir elgesį, būtinus motyvuotam ir kokybiškam funkcijų atlikimui, budrumui ir lojalumui užtikrinti;
  9. periodinis ir planingas branduolinio saugumo režimo priemonių įvertinimas, jų tobulinimas ir koregavimas priklausomai nuo besikeičiančių grėsmių pobūdžio, naujų technologinių sprendimų atsiradimo ir kitų pokyčių.