Efektyvus ir patikimas branduolinis saugumas reikalauja rimtų investicijų (techninių ir žmogiškųjų) ir priskiria specifines funkcijas atsakingoms institucijoms. Šios institucijos nuosekliai kuria atitinkamus pajėgumus ir kompetencijas. Tačiau tam, kad valstybės institucijų vykdomų branduolinio saugumo prevencijos, aptikimo ir reagavimo pajėgumai nuolat išliktų patikimi ir efektyvūs, svarbu užtikrinti šių pajėgumų ir priemonių tvarumą, –  t. y. patikimumą ir stabilumą ilgesniu laikotarpiu.

Branduolinio saugumo (pa)tvarumas – tai priemonių, skirtų užtikrinti branduolinio saugumo režimo efektyvumą ilgesniuoju laikotarpiu, efektyvumas. Tvarumo priemonės yra įgyvendinamos valstybiniu ir instituciniu lygiu.

Pristatoma TATENA suformuliuota branduolinio saugumo tvarumo koncepcija (TATENA publikacija NSS 30-G):

Pagrindiniai tvaraus branduolinio saugumo režimo požymiai (principai):

  1. branduolinio saugumo svarbos valstybės lygmeniu pripažinimas ir įsipareigojimas sukurti ir įgyvendinti nacionalinį branduolinio saugumo režimą;
  2. teisinės bazės parengimas ir nuolatinis atnaujinimas atsižvelgus į valstybės tarptautinius įsipareigojimus ir besikeičiančias grėsmes;
  3. vaidmenų ir atsakomybių kompetentingoms institucijoms priskyrimas, atitinkamų administracinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų uždaviniams įgyvendinti, suteikimas;
  4. nuolatinis grėsmių vertinimas ir diferencijuoto požiūrio taikymas įgyvendinant branduolinio saugumo priemones bei rengiant atitinkamą infrastruktūrą;
  5. nuolatinis tarpžinybinės sąveikos ir veiklos koordinavimo mechanizmo tobulinimas ir atnaujinimas siekiant racionaliai naudoti išteklius ir išvengti funkcijų dubliavimosi;
  6. nuolatinė žmogiškųjų išteklių plėtra siekiant, patenkinti kompetentingo personalo poreikį branduolinio saugumo režimo priemones įgyvendinančiose institucijose;
  7. ilgalaikės techninės įrangos plėtros, jos atnaujinimo, priežiūros ir remonto programų parengimas, kuriomis siekiama užtikrinti specializuotos techninės įrangos patikimumą ir šios įrangos tinkamą techninę būklę kuo ilgesnį laikotarpį;
  8. brandi branduolinio saugumo kultūra, kuomet atsakingos institucijos nuolat ugdo, puoselėja ir skatina darbuotojų atsakingą požiūrį, budrumą, lojalumą ir kitas asmenines savybes bei elgesį, būtinus kokybiškam funkcijų atlikimui;
  9. periodinis branduolinio saugumo režimo priemonių efektyvumo įvertinimas, jų tobulinimas ir koregavimas, priklausomai nuo besikeičiančių grėsmių pobūdžio, naujų technologinių sprendimų atsiradimo ir kitų pokyčių.

Branduolinio saugumo kompetencijos centro (BSKC) misija yra siekti, kad nacionalinio branduolinio saugumo režimo priemonės išliktų nuolat efektyvios, o jas įgyvendinančių atsakingų institucijų techniniai pajėgumai ir personalo kompetencijos atitiktų esamus poreikius ir keliamus reikalavimus. Kitaip tariant, BSKC padeda atsakingoms institucijoms nuolat rengti ir tobulinti jų pajėgumus ir pasirengimą vykdyti joms pavestas branduolinio saugumo funkcijas – t. y. užtikrinti šių pajėgumų tvarumą (efektyvumą ilgesniuoju laikotarpiu).

Pagrindinės BSKC veiklos, užtikrinant partnerių organizacijų branduolinio saugumo pajėgumų tvarumą:

  • personalo pirminiai mokymai ir kvalifikacijos tobulinimas;
  • mokymo instruktorių rengimas;
  • pratybų rengimas;
  • dalyvavimas rengiant teisės aktus, procedūras, planus ir darbo instrukcijas;
  • branduolinio saugumo srities funkcijų vykdymo kontrolė ir vertinimas;
  • dalyvavimas atliekant branduolinio saugumo grėsmių analizę;
  • specializuotos techninės įrangos plėtra ir valdymas, jos periodinė priežiūra  bei remontas.